Labai gražus pavyzdys, kaip galima pritaikyti socialinės medijos platformą Facebook operatyvios foto / video medžiagos ištransliavimui ir surinkimui, nutiko ketvirtadienio vakarą Kaune. Man pačiam asmeniškai teko sudalyvauti audroje, kuri įsismarkavo tik prasidėjus jazz‘o muzikos koncerte Kauno Amfiteatre. Nuo lietaus teko slėptis garsistų palapinėje, kuri tą pavakarę pasirodė esanti labai talpi. Šaunu dar tai, jog viską pavyko nufilmuoti ir greituoju būdu išplatinti Facebook tinkle „Kas vyksta Kaune“ kanale, o nuo šio video įdėjimo vartotojai visą vakarą siuntė savuosius foto ir video įspūdžius, taip gavosi, jog ketvirtadienio vakarą kanalo srautas buvo tikrų tikriausia potvynio naujienų agentūra, kur kanalo draugai ne tik dalinosi savo medžiaga, bet ir pranešdavo, kuriose miesto dalyse didžiausi potvyniai.

Kadangi nesame savanaudžiai, turima video informacija pasidalinome su 15min Kauno žurnalistu Tomu, kuris operatyviai ją išplatino; to pasekoje per parą video iš audros epicentro Amfiteatre buvo peržiūrėtas daugiau nei 20k kartų.

Džiaugiamės, jog šiuo neplanuotu „projektu“ pavyko parodyti, kaip gali būti tinkamai išnaudojamos socialinių tinklų platformos ir dėkojame visiems, kurie prisideda prie pačių miestiečių kuriamo informacinio kanalo.

O pabaigai, keletas „Kas vyksta Kaune“ kanalo draugų užfiksuotų foto kadrų.

Pristatyme daugiausiai buvo kalbama apie tai, kaip žiniasklaida gali eiti kartu su visuomene ir tas iliustruota konkrečiais pavyzdžiais, kaip paprastai galima pasiekti tam tikrų tikslų. Iki šios diskusijos nežinojau, kad greitkelio per Augustavą statybą sustabdė visuomenė, inicijuota žiniasklaidos. Kaip vyko ši kampanija, galite sužinoti peržiūrėję žemiau esantį video, kurį pavyko užfiksuoti auditorijoje.

Klausantis ilgiau nei valandą vykusio pranešimo galvoje kirbėjo klausimas, kodėl Lietuvoje nėra nieko panašaus? Juk prisiminkime, kokių pilietinių akcijų mūsų šalyje vyko, kurios kiltų iš tradicinės „didžiosios“ spaudos? Ko gero, Lietuvos spauda šiuo atveju nuo lenkiško atvejo skiriasi tuo, kad jie būna tik iniciatyvų rėmėjai ar informaciniai partneriai, bet patys vykdydami kad ir žurnalistinius tyrimus siekia tik vienadienės naudos – laidų ar spaudos pardavimų reitingo. Tačiau vieną skandalą keičia kitas, ir taip traukinys nesustojamai važiuoja. Lenkų atveju, visuomenė įtraukiama į kuriamą turinį. Aišku, nesakau, kad lenkų atveju nesiekiama komercinės naudos, tačiau ji ateina per kitą pusę.

Viena iš labiausiai patikusių pasakojimo dalių buvo apie tai, kaip Lenkijoje buvo nušviečiama migracijos tema. Reikia pažymėti, jog šalį paliko apie 2 mln. gyventojų. Leidinio grupė sugalvojo, kad geriausiai apie tai gali rašyti žmonės, patys tai išgyvenantys. Tam buvo suburta 6 žmonių komanda, kuri išvažiavo į skirtingus Europos kraštus ir vykdė užduotį: ieškojo, kur apsistoti, darbo ir viską transliavo tam sukurtame BLOGe. Šiam projektui viešinti buvo sukurta speciali laikraščio skiltis, radijo laida, ir taip Lenkijos žmonės buvo informuojami apie situaciją išvykus.

Viena diskusijos dalyvė replikavo, ar šios socialinės akcijos autoriai nesulaukė kokio nors oficialaus kreipimosi, kad jie dar labiau skatina migraciją, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Šioje vietoje norisi prisiminti Lietuvos moksleiviams rašomas tiesas vadovėlyje „visi emigrantai yra juodadarbiai ir apelsinų skynėjai“.

Tad esminė šios diskusijos tema ir aktualumas mums manau buvo:

• Žiniasklaida negali būti vien redaktoriaus. Prie jos kūrimo turi ženkliai prisidėti visuomenė, tačiau ir žiniasklaida turi elgtis pilietiškai ir nebūtinai būti tik objektyvi.

• TV, laikraščiai, interneto portalai, socialiniai tinklai ir internetas apskritai yra sukurtas žmonėms, tad turinys, esantis ten turi būti naudingas jiems, tačiau lietuviškoje žiniasklaidoje dar labai nedaug lemia paprasto žiūrovo / skaitytojo nuomonė ar interesai.

• Tuo pačiu manau, kad tradicinė žiniasklaida Lietuvoje praleido dešimtmetį veltui, nes neužmezgė glaudžių ryšių su visuomene, tuo pačiu, progresuojant technologijoms, tokioms kaip internetiniai socialiniai tinklai, tradicinė žiniasklaida gali būti eliminuota iš pilietinių iniciatyvų, nes laikui bėgant, joms palaikyti pakaks gerai išvystyto savo „social media“ tinklo, tad tradicinė žiniasklaida galės nebent cituoti Facebook statuso žinutę. Jau dabar pasaulio statistikoje matomos tendencijos, kad žmonės vis daugiau naujos informacijos gauna socialinių tinklų pagalba.

Šiuo rašiniu tikrai nenoriu pasakyti, kad nereikalinga objektyvi ir autoritetinga žiniasklaida Lietuvoje, tačiau šiuo metu visa medija tokia tik dedasi esanti Lietuvoje. Visi šoka pagal daugmaž tą patį politikos kurpelį, informaciją paįvairindami reportažais su 25 visuomenei žinomais asmenimis arba VŽA.

Ir pabaigai, keletas faktų iš pačios prezentacijos apie Lenkijos mediją.

Lenkijoje šiuo metu yra:

138 TV kanalai
230 radijo stočių
64 kasdieniai laikraščiai
420 žurnalų
300 mln. web puslapių su galūne .pl
63% Lenkijos interneto vartotojų užsuka paskaityti žinių į gazeta.pl
P.S. 2 mln. Facebook vartotojų:)

Nors šis įrašas nebuvo susijęs su Facebook socialiniu tinklu konkrečiai, tačiau manau, kad tai, ką pastaruosius metus su visuomene daro „Gazeta Wyborcza“, žmonių gali būti įgyvendinama pasitelkiant Facebook tinklo galimybes, vis gi, Lietuvoje prisijungė jau daugiau nei 500 tūkst. vartotojų. Tačiau ko gero, ne vartotojų skaičiuje esmė, problema gilesnė – Lietuvoje nėra pilietiškai nusiteikusių žmonių, kurie savo pilietiškas idėjas ir mintis skleistų ne tik savo draugų ratui, bet ir per masines informavimo priemones.

Diskusijoje buvo aptariami šie klausimai: ar žiniasklaidos priemonė turėtų organizuoti socialines kampanijas? Rinkti parašus? Inicijuoti protesto akcijas? Mobilizuoti visuomenę? Aktyviai įsitraukti į viešosios politikos formavimą?

PILNA VIDEO PASKAITA

O ką manote jūs?

„ZIP FM” viešąjį profilį šiame tinkle sukūrė 2009 metų spalio pirmąją ir jau per pirmąją savaitę sutraukė 4000 gerbėjų. Šiuo metu radijo stoties gerbėjais yra tapę daugiau nei 22 tūkstančiai „Facebook.com“ vartotojų. „Veidaknyge.lt“ duomenimis -  tai yra pirmasis ir kol kas vienintelis komercinis prekės ženklas Lietuvoje, subūręs didesnį nei 20 000 gerbėjų ratą.

„Smagu, kad taip greitai pavyko suburti tokį gerbėjų būrį. Juolab, kad pagal skelbiamą statistiką, iš trijų milijonų sukurtų, tik 4% gerbėjų puslapių pasaulyje turi surinkę daugiau nei 10 000 gerbėjų“, – teigia „ZIP FM” socialinio puslapio koordinatorius Vaidas Pilkauskas.

Artimiausias radijo stoties konkurentas – „Forum Cinemas“ su 19 tūkstančių gerbėjų, o artimiausias konkurentas žiniasklaidos kategorijoje – „15min“ su 18 tūkstančio gerbėjų. Konkuruojančių radijo stočių „ZIP FM” kol kas nesibaimina, nes artimiausias varžovas – „M-1“ – „Facebook.com“ svetainėje turi tik 3300 gerbėjų. Panašiausią auditoriją pritraukianti „Power Hit Radio“ – 3200 gerbėjų, o dar tūkstančiu nuo jos atsilieka „LRT”. Daugelis radijo stočių vis dar nemano, jog marketingas šiame tinkle yra vertas dėmesio, ir apskritai nėra susikūrusios profilių „Facebook.com“.

„Nemaža dalis įmonių susikūrusių profilius šioje svetainėje pamiršta, kad socialiniame tinkle galioja visai kitokie rinkos dėsniai – fanų kiekį lemia ne tik reklama, bet ir prekės ženklo įvaizdis, nauda, kurią gauna vartotojai tapę gerbėjais. Jei profilyje tris kartus per dieną publikuojama ta pati žinutė apie „gerą kompanijos pasiūlymą“ su gerbėjais jokio ryšio nesukursi. Pateikiama informacija kaskart turi būti vis kitokia, bet tuo pačiu ir aktuali vartotojams. Esame patenkinti, kad „ZIP FM” profilyje ryšys su vartotojais yra abipusis. Jie ne tik komentuoja mūsų pranešimus, bet ir ieško informacijos, užduoda klausimus bei gauna atsakymus“, – pasakoja Vaidas Pilkauskas.

Apžvelgiant „ZIP FM” gerbėjų būrį galima įžvelgti ir nekasdienių tendencijų. Pavyzdžiui vyrų ir moterų proporcija sutampa praktiškai idealiai, nors „Facebook.com“ užsiregistravusių moterų iš Lietuvos yra net 16% daugiau nei vyrų. Kitas įdomus aspektas – „ZIP FM” gerbėjų turi ne tik mūsų šalyje bei lietuviais emigrantais garsėjančiose Europos valstybėse, bet ir tokiose šalyse kaip Turkija ar Jamaika. Pastarojoje gerbėjų ne vienas ir ne du, o 45.

Nukonkuravęs bet kurį kitą socialinį tinklą, „Facebook.com“ tapo populiariausiu socialiniu tinklu pasaulyje ir šiuo metu turi 400 milijonų užsiregistravusių vartotojų, iš kurių 123 milijonai gyvena Europoje. Šis skaičius nuolatos auga. Be to, tai ne tik didžiausias, bet ir ypatingu vartotojų aktyvumu pasižymintis socialinis tinklas. Gruodžio mėnesį vartotojai įkėlė 3 mlrd. nuotraukų, per savaitę paskelbdavo apie 1 mlrd. nuorodų ir net 35 mln. vartotojų savo būseną atnaujindavo kasdien.

„Kiekvienam iš mūsų „Facebook“ po truputį tampa toks įprastas, kad sunku įsivaizduoti kaip anksčiau gyvenome be jo. Tiek statistika, tiek tendencijos rodo, kad pasaulyje puslapis jau seniai pralenkė bet kokius konkurentus, ir kad jo populiarumas vis dar auga ir dar augs. Greitu metu ir Lietuvoje įmonei, ypač tokiai kaip radijo stotis, bus paprasčiausiai neprotinga neturėti savos erdvės šiame socialiniame tinkle“, – teigia Vaidas Pilkauskas.

(Radijo stoties ZIP FM pranešimas spaudai)

Atsimenate, anksčiau daug kas sakydavo: rytais atėjęs į darbą pasiimu kavos ir einu valandą paskaityti DELFIO. Kalbant apie tą kasdienį naujienų srauto sekimą apskritai, pagalvokite, ką jums realiam gyvenime davė kasdienės žinios, be to, kad eilinį kartą pasipiktinote, nusistebėjote, su kaimynais šeštadienį prie stalo aptarėte svarbiausias Lietuvos aktualijas, dar kartą visi kartu papykote ir nuėjote miegoti, o ryte pabudę vėl ėjote gyventi savo gyvenimo iki kito žinių seanso?

Žiūrint TNSGALLUP duomenis apie savaitės naujienų portalų lankomumus matosi, jog per savaitę populiariausiame naujienų portale apsilanko apie 900.000 unikalių lankytojų. Kiti portalai šiek tiek atsilieka, tačiau darome prielaidą, jog tie, kas skaito vieną, skaito ir kitus, t.y. nesumuojame visų portalų absoliučios auditorijos, nes neturime duomenų, kiek unikalių vartotojų per savaitę skaito visus naujienų puslapius.

O dabar, nuo tradicinių medijų persikelkime prie naujos kartos, socialinės medijos tinklo Facebook.

Vis dažniau tenka išgirsti, jog žmonės sako: anksčiau po valandą per dieną sėdėdavau naujienų portaluose ir skaitydavau įv. naujienas ir įvairenybes, o dabar vis dažniau save sutinku būnant Facebook‘e, kur matau visas draugų ir pažįstamų kasdienes naujienas ir nuotaikas.

Manau, jog daugelis žmonių, naujai atrandantys Facebook‘ą ar kitą social mediją, prieš tai, kaip interneto vartotojai, yra apdirbti naujienų portalų, iš kurių jie po truputį bėga, kai supranta aukščiau išdėstytas mintis, ką gyvenime mums duoda kasdienis naujienų srautas.

Visų, kas nori paoponuoti, jog šis rašinys nepilietiškas, nes pvz. neseki naujienų srauto apie šalį – esi apolitiškas ir tavęs nėra iš vis, noriu paklausti, o kas yra pilietiškumas? Skaityti DELFĮ per dieną? Piktintis valdžios sprendimais? Verkti dėl pašlijusios visiškai nepažįstamo žmogaus gyvenimo ar sveikatos?

Atsakant į šiuos klausimus bendrai, kyla viena mintis: mes savo gyvenimuose pernelyg susirūpinę kitų žmonių gyvenimais ir dėl to kartais, o gal dažnai pamirštame artimą savo ir jo gyvenimą. Mus labiau domina Pareigytės, Oksanos ir Laimučiai, nei kaip laikosi seni klasiokai ar grupiokai. Kad esam pilietiški tik naujienų portalų komentaruose, rodo mūsų vangus jungimasis į įv. organizacijas (tik labai nedaugelis lietuvių priklauso kokiam nors susivienijimui).

Tad visiems, kuriems atsibos minėti ir ne tik personažai, kuriuos pažįstate iš TV laidų, interneto portalų foto galerijų ir pan., bet vis dar jaučiate naujienų alkį, siūlau ateiti į Facebook‘ą ir pradėti kurti savo aplinkos naujienų portalą. Tam tereikia į draugus prisijungti visus, kurie neužknisa, o tie kurie nervuoja ar kelia negatyvumą, prisijungus „slėpti“ jų srautą. Tikiu, jog turite mėgstamą prekinį ženklą ar kažkuo domitės. Facebook‘e galite prisijungti prie taip vadinamų „fanų puslapių“, kur patys prekiniai ženklai ar artimi jų atstovai transliuoja naujausias žinias apie savo produkciją, paslaugas ar renginius. Pvz. Socialiniai tinklai kaip naujienų portalai skiriasi nuo tradicinių naujienų portalų tuo, kad čia gali pasirinkti, kieno naujienas sekti. Nenori politikos, neprenumeruok Vyriausybės, kokios nors ministerijos ar naujienų portalo Facebook kanalo. Visiška laisvė, apribota Facebook funkcijų:)

Nors daugelis socialinių tinklų skeptikų gali teigti, kad buvimas ten yra laiko švaistymas, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie tradicinio lietuviško „aktualijų“ srauto kasdienį skaitymą.

Taip pat sakoma, kad virtualūs ryšiai yra blogai, tačiau ką daryti tokiu atveju, jei dėl susiklosčiusių aplinkybių toks bendravimas tik ir įmanomas? Juk daugelis į užsienį išvykusių jaunų lietuvių „sėdi“ ir Facebook‘e, o savo publikuojama informacija praneša, kad jie gyvi ir sveiki svečioj šaly. Iš savo draugų, likusių Lietuvoje, mato kasdienį naujienų srautą, kuris jei bus šaly kas naujo, pritrenkiančio ir įdomaus, tikrai pateks ir į kažkurio draugo ar fanų puslapio naujienų srautą. Tas pats pasakytina apie Lietuvoje gyvenančius žmones, kurių drauguose – žmonės iš jų aplinkos. Aišku, šį kartą nekalbame apie tuos vartotojus, kurie kažkodėl jungiasi prie visų kanalų ir žmonių, negi jie viskuo domisi?

Ir pabaigoje grįžtant prie pozityvumo prizmės, kadangi mūsiškė tradicinė žiniasklaida jos pernelyg neskleidžia, mums visiems yra gera galimybė išnaudoti socialinę žiniasklaidą ir ten pasidaryti savo pozityvų naujienų portalą ir aktyviai ten dalyvauti, o galbūt tik pasyviai sekti informaciją, tad visiems sėkmės, kad ir koks būtų jūsų pasirinkimas.