Žiniasklaida ir žmonės – kaip tai susiję? (foto, video)

Pirmadienį Kaune vyko „Transparency International“ Lietuvos skyriaus ir VDU Viešosios komunikacijos katedros organizuota diskusija „Socialinės kampanijos žiniasklaidoje - Gazeta Wyborcza atvejis“. Diskusiją vedė Grzegorz Piechota, kuris yra dienraščio „Gazeta Wyborcza“ specialiųjų projektų bei socialinių kampanijų redaktorius ir vienas iš leidinio įkūrėjų.



Pristatyme daugiausiai buvo kalbama apie tai, kaip žiniasklaida gali eiti kartu su visuomene ir tas iliustruota konkrečiais pavyzdžiais, kaip paprastai galima pasiekti tam tikrų tikslų. Iki šios diskusijos nežinojau, kad greitkelio per Augustavą statybą sustabdė visuomenė, inicijuota žiniasklaidos. Kaip vyko ši kampanija, galite sužinoti peržiūrėję žemiau esantį video, kurį pavyko užfiksuoti auditorijoje.



Klausantis ilgiau nei valandą vykusio pranešimo galvoje kirbėjo klausimas, kodėl Lietuvoje nėra nieko panašaus? Juk prisiminkime, kokių pilietinių akcijų mūsų šalyje vyko, kurios kiltų iš tradicinės „didžiosios“ spaudos? Ko gero, Lietuvos spauda šiuo atveju nuo lenkiško atvejo skiriasi tuo, kad jie būna tik iniciatyvų rėmėjai ar informaciniai partneriai, bet patys vykdydami kad ir žurnalistinius tyrimus siekia tik vienadienės naudos - laidų ar spaudos pardavimų reitingo. Tačiau vieną skandalą keičia kitas, ir taip traukinys nesustojamai važiuoja. Lenkų atveju, visuomenė įtraukiama į kuriamą turinį. Aišku, nesakau, kad lenkų atveju nesiekiama komercinės naudos, tačiau ji ateina per kitą pusę.

Viena iš labiausiai patikusių pasakojimo dalių buvo apie tai, kaip Lenkijoje buvo nušviečiama migracijos tema. Reikia pažymėti, jog šalį paliko apie 2 mln. gyventojų. Leidinio grupė sugalvojo, kad geriausiai apie tai gali rašyti žmonės, patys tai išgyvenantys. Tam buvo suburta 6 žmonių komanda, kuri išvažiavo į skirtingus Europos kraštus ir vykdė užduotį: ieškojo, kur apsistoti, darbo ir viską transliavo tam sukurtame BLOGe. Šiam projektui viešinti buvo sukurta speciali laikraščio skiltis, radijo laida, ir taip Lenkijos žmonės buvo informuojami apie situaciją išvykus.

Viena diskusijos dalyvė replikavo, ar šios socialinės akcijos autoriai nesulaukė kokio nors oficialaus kreipimosi, kad jie dar labiau skatina migraciją, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Šioje vietoje norisi prisiminti Lietuvos moksleiviams rašomas tiesas vadovėlyje „visi emigrantai yra juodadarbiai ir apelsinų skynėjai“.

Tad esminė šios diskusijos tema ir aktualumas mums manau buvo:

  • Žiniasklaida negali būti vien redaktoriaus. Prie jos kūrimo turi ženkliai prisidėti visuomenė, tačiau ir žiniasklaida turi elgtis pilietiškai ir nebūtinai būti tik objektyvi.



  • TV, laikraščiai, interneto portalai, socialiniai tinklai ir internetas apskritai yra sukurtas žmonėms, tad turinys, esantis ten turi būti naudingas jiems, tačiau lietuviškoje žiniasklaidoje dar labai nedaug lemia paprasto žiūrovo / skaitytojo nuomonė ar interesai.



  • Tuo pačiu manau, kad tradicinė žiniasklaida Lietuvoje praleido dešimtmetį veltui, nes neužmezgė glaudžių ryšių su visuomene, tuo pačiu, progresuojant technologijoms, tokioms kaip internetiniai socialiniai tinklai, tradicinė žiniasklaida gali būti eliminuota iš pilietinių iniciatyvų, nes laikui bėgant, joms palaikyti pakaks gerai išvystyto savo „social media“ tinklo, tad tradicinė žiniasklaida galės nebent cituoti Facebook statuso žinutę. Jau dabar pasaulio statistikoje matomos tendencijos, kad žmonės vis daugiau naujos informacijos gauna socialinių tinklų pagalba.


Šiuo rašiniu tikrai nenoriu pasakyti, kad nereikalinga objektyvi ir autoritetinga žiniasklaida Lietuvoje, tačiau šiuo metu visa medija tokia tik dedasi esanti Lietuvoje. Visi šoka pagal daugmaž tą patį politikos kurpelį, informaciją paįvairindami reportažais su 25 visuomenei žinomais asmenimis arba VŽA.

Ir pabaigai, keletas faktų iš pačios prezentacijos apie Lenkijos mediją.

Lenkijoje šiuo metu yra:

138 TV kanalai
230 radijo stočių
64 kasdieniai laikraščiai
420 žurnalų
300 mln. web puslapių su galūne .pl
63% Lenkijos interneto vartotojų užsuka paskaityti žinių į gazeta.pl
P.S. 2 mln. Facebook vartotojų:)

Nors šis įrašas nebuvo susijęs su Facebook socialiniu tinklu konkrečiai, tačiau manau, kad tai, ką pastaruosius metus su visuomene daro „Gazeta Wyborcza“, žmonių gali būti įgyvendinama pasitelkiant Facebook tinklo galimybes, vis gi, Lietuvoje prisijungė jau daugiau nei 500 tūkst. vartotojų. Tačiau ko gero, ne vartotojų skaičiuje esmė, problema gilesnė – Lietuvoje nėra pilietiškai nusiteikusių žmonių, kurie savo pilietiškas idėjas ir mintis skleistų ne tik savo draugų ratui, bet ir per masines informavimo priemones.

Diskusijoje buvo aptariami šie klausimai: ar žiniasklaidos priemonė turėtų organizuoti socialines kampanijas? Rinkti parašus? Inicijuoti protesto akcijas? Mobilizuoti visuomenę? Aktyviai įsitraukti į viešosios politikos formavimą?

PILNA VIDEO PASKAITA




O ką manote jūs?