Naujos technologijos – kaip apsaugoti vaikus ir suaugusius?

Daugelis žinome, jog lietuviai linkę į plepalus. Tikriausiai dėl to tarp trijų Baltijos valstybių po keliolikos metų ir vėl galime didžiuotis ir tarti: MES PIRMI (pagal Facebook vartotojų skaičių). FB socialinis tinklas ir sukurtas tam, kad žmonės kuo daugiau bendrautų tarpusavyje, dalintųsi savo įspūdžiais ir išgyvenimais tikrų draugų ar bent jau pažįstamų tarpe. Tačiau mums gražiai bebendraujant, per monitoriaus ekranus su mumis pažindinasi ir nepažįstamas Jonas, ir negirdėta Marytė, ar koks lygintuvų prekės ženklas, kuris vis dar nežino, kad prekės ženklams yra vadinamieji LIKE puslapiai. Čia ir prasideda istorija.

Apie neseniai atliktus tyrimus


Prieš mėnesį vykusios saugesnio interneto dienos proga „Microsoft“ išplatinti tyrimo rezultatai bylojantys apie tai, kad net trys ketvirtadaliai 14-18 metų amžiaus paauglių iš Europos šalių buvo užkalbinti nepažįstamųjų internete, o 37 proc. jų atsakė į tokias užklausas vedami smalsumo.

Tuo tarpu naujausias Lietuvos vartotojų instituto atliktas tyrimas atskleidžia, jog paaugliai skelbia per daug asmeninės informacijos internete.

92 proc. apklaustų 13-18 metų moksleivių dažniausiai internete pateikia savo vardą, pavardę, 87 proc. - elektroninio pašto adresą, 60 proc. - telefono numerį, 58 proc. - mokyklos pavadinimą.

Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikai dažnai nesirūpina ne tik savo, bet ir kitų asmenų privatumu. Jie nevengia skelbti informacijos apie save ar kitus asmenis, neatsižvelgdami į tai, ar pastarieji sutinka.

72 proc. vaikų teigė, jog yra dėję nuotraukas, vaizdo filmukus, tekstinius pranešimus ir kt. įvairiose interneto svetainėse apie save ar savo draugus. 41 proc. nurodė, jog yra paskelbę savo draugų asmens duomenis be jų sutikimo. Be to, tyrimas parodė, jog vaikai virtualioje erdvėje nevengia elgtis rizikingai. 60 proc. vaikų pokalbių svetainėse yra bendravę ar vis dar bendrauja su nepažįstamais asmenimis.

Apie socialiniuose tinkluose slypinčias grėsmes


Puiku, kad jaunimas imlus naujovėms, tačiau čia turime vieną blogybę: technologijos pradedamos naudoti neįsigilinus į veikimo principus, išvados daromos tik po to, kai kas nors nutinka, todėl ir vėl gesinami tik gaisrai. Socialinių tinklų vartotojų generuojamame turinyje tikrai nesunkiai galima atrasti įžeidinėjimų, priekabiavimų, tapatybės pasisavinimo ar informacijos nutekėjimo atvejų. Juk jei net 41% Lietuvos paauglių prisipažino skelbę informaciją apie kitus asmenis be jų sutikimo ir net 60% bendrauja su nepažįstamais žmonėmis, turime tikrai didelių problemų, nes visuomenėje nėra supratimo, kad elektroninėje erdvėje reikia elgtis itin saugiai, lyg kokio nepažįstamo didmiesčio apleisto rajono naktinėje gatvėje.

Nekalbant apie tai, kiek pavojų vartotojams gali sukelti vis labiau populiarėjančios geolokacijos paslaugos, leidžiančios su savo „draugų“ ratu dalintis informacija, apie buvimo vietą.

Vartotojams trūksta supratimo, kaip domėtis informacija, kaip ir kokius duomenis naudoja konkrečios aplikacijos, veikiančios socialiniuose tinkluose. Kartais tuo pasinaudoja apgaulingų aplikacijų ar puslapių kūrėjai, kurie vienu vartotojo pelės paspaudimu gali gauti jūsų telefono numerį, namų adresą, kitą asmeninę informaciją ar perimti net jūsų valdomų puslapių kontrolę.

Ką daryt?


Ir kaip pradžioje rašėme, šiuo metu iš trijų Baltijos valstybių esame pirmi, tačiau tuo džiaugtis labai nereikėtų, nes kiekvieną dieną daugėja atvejų, kai vartotojai vienokiu ar kitokiu būdu nudega, ir tai labai ženkliai priklauso nuo bendro vartotojų skaičiaus. Šiuo atveju reikėtų siekti, kad tiek viešoje erdvėje, tiek mokymo įstaigose netrūktų naujausios informacijos šia tema ir esant poreikiui, kvalifikuotos pagalbos, nes šiuo metu vykdoma edukacija neatitinka šiandieninio jauno vartotojo poreikių, dėl ko vėliau kyla papildomų problemų.

„Elektroninio verslo ir inovacijų plėtros agentūra“ sveikina visus iki šiol vykdytus atskirų institucijų ir organizacijų veiksmus, kuriais siekiama skatinti teisingą e-paslaugų vartojimą, tuo pačiu visus galinčius kviečiame atkreipti didesnį dėmesį į socialiniuose tinkluose slypinčias grėsmes vartotojams. Mūsų įstaiga ir toliau vykdys ne tik komercinius „švaraus“ marketingo socialinių tinklų projektus, kuriais siekiama kurti virtualias bendruomenes ir ryšį tarp prekės ženklo ir vartotojo, bet ir toliau plėtoti edukacinę veiklą, susijusią su vartotojų asmeninių duomenų saugumu, švietimu ir mokymais, kuriais, tikimės, kelsime Lietuvos socialinių tinklų vartotojų išprusimo lygį, tuo pačiu, sudarysime sąlygas jiems labiau saugotis elektroninėje socialinių tinklų erdvėje.

P.S.
Taip jau sutapo, kad berašant šį įrašą Facebook‘e pasirodė žinia, kad pirmoji JAV pora pradeda aktyvią kampaniją dėl vaikų saugumo internete. Ir net video šia proga nufilmavo. Ko gero, tai parodo, jog ne mes vieni su panašiom problemom, panašiu laiku į tautą kreipiamės : )

Prieš ką nors skelbdamas internete gerai pagalvok, ar norėsi, kad tai būtų viešai matoma ir po dešimties metų.

REKOMENDUOJAMA TAISYKLĖ